Pyplių piliakalnis
 

Pyplių piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia. Kasinėjimai rodo, kad čia II tūkst. pr. piliakalnio papėdėje būta gyvenvietės –10 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, stulpaviečių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako.  Piliakalnio pietvakariniame krašte supiltas 6 m aukščio, 23 m pločio kūgio formos pylimas, kurio viršuje yra 8 m skersmens aikštelė. Pylimo išorinėje pusėje iškastas 17 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio.
 


Panorama

Garsus kraštotyrininkas, tyrinėjęs gimtosios Suvalkijos piliakalnius, J. Radziukynas žavėjosi Pyplių piliakalniu ir sakydavo, kad piltinių kalnų mylėtojams būtina pamatyti šį piliakalnį, supiltą tokioje gražioje vietoje ir tokį gražų. Nuo aukščiausios piliakalnio vietos galima gėrėtis puikiais vaizdais. „Prieš akis platus Nevėžio ir Nemuno santakos reginys. O rytuose Veršvų piliakalnis ir nykstą Kauno bažnyčių bokštai. Šiaurėje baltuoja per D. Karą sugriautos, neseniai atstatytos Raudondvario bažnyčios bokštai.“ (XX amžius, 1930 m.).

Legendos

Kai kurie istorikai teigia, kad būtent čia, o ne kur kitur 1336 metais įvyko Pilėnų tragedija, kuomet po ilgų kovų, priešui įsiveržus į pilį, pilies gynėjai savo noru pasirinko mirtį, užuot pasidavę priešui. Taip pat esama legendos, kad šį piliakalnį supylęs kunigaikštis Pyplys, norėdamas pagerbti žuvusį savo sūnų. Pasakojoma, kad kunigaikščio sūnus Dainutis dar būdamas vaikas buvo paimtas kryžiuočių į nelaisvę ir tėvas manė jau jį esant mirus. Tuo tarpu jis buvo auginamas kaip kryžiuotis, kol galiausiai vieno mūšio metu susitiko su tėvu, tik skirtingose pusėse. Tėvas iš karto atpažino sūnų ir šis jį prisiminė, tačiau nebuvo kada pasidžiaugti, čia pat Dainutis buvo nužudytas kryžiuočio. Gedėdamas sūnaus kunigaikštis ir supylė piliakalnį jam atminti.

Paslaptys

Vietiniai gyventojai taip pat bando įminti Pyplių piliakalnio paslaptį ir teigia, kad piliakalnį „supylę Napoleono kareiviai, sunešę kiekvienas po kepurę žemės. Taip pat ir pinigai dažnai naktimis degą. Ne vienam žvejui tekę tamsiomis rudens naktimis matyti negerą ugnį prie piliakalnio liepsnojančią. Taip pat pasakojama, kad „daug drąsuolių mėgino jį kasti, bet visada naktį po darbo sapnuodavosi jiems šiurpulingos baidyklės, kurios įsakydavusios nelįsti gilyn. Prakaitu apsipylę pabusdavo drąsuoliai ir jau prie piliakalnio su kastuvu daugiau neidavę (Trimitas, 1929 m.).
 
 

Iš senųjų  šaltinių

„Pypliuose yra vienas iš įdomiausių Nemuno piliakalnių. Ant aukšto kranto supiltas nepaprastai gražus kalnas, į kurio viršų nuo Nemuno vandens yra apie 40 metrų. Archeologai spėlioja, jog šis piliakalnis buvęs reikalingas kulto reikalams. Dėl to jis ir paliko taip neapgadintas, nes per kovas nenukentėdavo. Geriausia Pyplius aplankyti dviračiu.“ (Rytas, 1936 m.).
 
„Daug kubinių metrų žemės reikėjo pajudinti, kol jis buvo supiltas ant stačios Nemuno kranto dideles kalvos. Piliakalnio viršuje didoka plokštuma. Tai pilies kiemas, kuriame turėjo būti vienas prie kito nameliai įgulai, aptverti aukšta tvora, nuo kurios tuoj prasideda statūs šlaitai.Tie šlaitai tokie statūs, kad ir užkopti sunku. O nulipti irgi nelengva.“ (XX amžius, 1930 m.).